plušėti — vksm. Pavãsarį visi̇̀ plùša sõduose … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
plūšėti — plūšėti, ėja, ėjo intr. Varn, plūšėti, ėja, ėjo K.Būg(Kv, Ds), plušėti J; rš brigzti, skarti, plūšyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiplūšėti — 1. kiek plūšėti, paplūšoti: Šilko lynas pasplūšėj[o], mano vyras pasbijoj[o] KrvD281. 2. pašerpetoti: Grindys pasiplušėjusios J. plūšėti; išplūšėti; nuplūšėti; pasiplūšėti; suplūšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prisiplušėti — prisiplušėti, prisìpluša, ėjo pakankamai plušėti; privargti plušant: Per savo amželį gerai aš prisiplušėjau Kv. Prisiplušėjo pry tų linų par dieną Kv. plušėti; atplušėti; įsiplušėti; išplušėti; nuplušėti; paplušėti; praplušėti; pri … Dictionary of the Lithuanian Language
įsiplušėti — įsiplušėti, įsìpluša, ėjo BŽ478 įsismaginti dirbti, plušėti. plušėti; atplušėti; įsiplušėti; išplušėti; nuplušėti; paplušėti; praplušėti; prisiplušėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atplušėti — atplušėti, àtpluša, ėjo intr. ateiti, atskubėti: Senė atplušėjo per mišką rš. plušėti; atplušėti; įsiplušėti; išplušėti; nuplušėti; paplušėti; praplušėti; prisiplušėti … Dictionary of the Lithuanian Language
bručyti — brùčyti, ija, ijo, brūčyti 1. tr. versti daug dirbti, kamuoti: Aš brūčiju jį, t. y. varau ant darbo par daug J. 2. intr. daug dirbti, plušėti: Jis pinigų gali turėti – brùčija brùčija Pc. 3. tr. sunkiai nešti: Brūčyk akmenį J. 4. intr. sunkiai … Dictionary of the Lithuanian Language
išplušėti — išplušėti, ìšpluša, ėjo intr. kurį laiką smarkiai išdirbti, ištriūsti: Par cielą dieną išplušėjo susirietusios Kv. plušėti; atplušėti; įsiplušėti; išplušėti; nuplušėti; paplušėti; praplušėti; prisiplušėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išplūšėti — intr. išsileisti, išplūšyti: Šilkų lynas išplūšėjo (d.) Igl. Su visum išplūšėjus [vėliava] Trgn. | refl.: Siūlai turi būti neišplūšėję, slidūs ir be jokių mazgelių rš. plūšėti; išplūšėti; nuplūšėti; pasiplūšėti; suplūšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išviepti — išviẽpti, ia, ìšviepė 1. tr. suraukti,iškreipti (veidą, lūpas); pravėrus lūpas rodyti (dantis): Šuo tura savo dantis išviẽpęs, gatavas įkąsti Prk. Vaikai kaip išsižiojo, tai ir stovėjo ratu, išviepę lūpas J.Balt. Panelė Niuta, išviepusi lūpas … Dictionary of the Lithuanian Language